Sveiki, mieli skaitytojai,
Tęsiu pasaulinio garso rašytojų gyvenimo ir kūrybos
istorijas, tad šįkart noriu dėmesį skirti kanadiečių rašytojai Emily St.
John Mandel, kurios trys knygos – „Vienuolikta stotis“, „Stiklo viešbutis“,
„Ramybės jūra“ – buvo išverstos į lietuvių kalbą. Kokia ji kaip asmenybė ir
koks jos santykis su kūryba? Apie tai ir dar daugiau sužinosite šiame
straipsnyje.
ANSTYVASIS RAŠYTOJOS EMILY ST. JOHN MANDEL
GYVENIMAS
Emily St. John Mandel
gimė 1979 m.Vankuverio saloje, Britų Kolumbijoje, Kanadoje. Labai tiksli gimimo
data nėra viešai žinoma, tačiau jos vaikystė prabėgo gana atokioje, miškingoje
aplinkoje, toli nuo miesto centro. Šis ankstyvasis gyvenimo etapas,
apibūdinamas kaip šiek tiek izoliuotas, leido išsiugdyti stiprų ryšį su gamta
ir savarankišką požiūrį. Nors detalių apie jos šeimą ir ankstyvuosius pomėgius
trūksta, aišku, kad knygos ir ankstyvas susidomėjimas menais tapo pagrindiniais
jos asmenybės formavimo elementais, kurie padėjo jai susikurti vidinį pasaulį
nuošalioje aplinkoje.
Pasibaigusi mokyklą Mandel pasirinko nestandartinį
karjeros kelią. Ji persikėlė į Rytų Kanadą, kur Toronte studijavo šiuolaikinį
šokį. Ši profesinė kryptis rodo jos polinkį į fizinę ir meninę saviraišką,
reikalaujančią didelės disciplinos, preciziškumo ir formos pajautimo. Nors ji
vėliau nebetęsė profesionalios šokėjos karjeros, šokio studijos neabejotinai
suteikė jai įgūdžių, kurie vėliau pasitarnavo rašant: gebėjimą struktūrizuoti,
pajusti teksto ritmą ir plėtoti estetiką.
Esminiu lūžiu tapo persikėlimas į Jungtines Amerikos Valstijas.
Ji apsigyveno Niujorke, kuris tapo ryškiu kontrastu jos ramiai Kanados
aplinkai. Didmiestis siūlė galimybes, bet kartu ir sunkumus. Siekdama
pragyvenimo, Mandel kurį laiką dirbo administratorės padėjėja (kanceliarijos
darbuotoja) Manhatane, Vėst Saido vėžio tyrimų centre. Šis darbas, toli nuo jos
meninių aspiracijų, buvo monotoniškas ir sunkus. Patirtis tyrimų centro biure
suteikė jai unikalų žvilgsnį į kasdienį žmonių gyvenimą, kuris yra paženklintas
rutinos, biurokratijos ir kartais tragiškų realijų. Būtent šis iš pažiūros
nuobodus darbas Niujorke ir noras pabėgti nuo jo monotonijos tapo tiesioginiu
stimulu pradėti aktyviai rašyti. Rašymas jai buvo ne tik meninė išraiška, bet
ir priemonė pabėgti nuo egzistencinio nuovargio ir persidirbimo.
KAIP EMILY ST. JOHN MANDEL TAPO PASAULINIO
LYGIO RAŠYTOJA?
Kaip jau minėjau, nuo monotoniško darbo Niujorko vėžio
tyrimų centro biure Emily St. John Mandel pamažu perėjo prie rašymo, kuris tapo
jos išsigelbėjimu. Ji pradėjo rašyti savo pirmuosius romanus, kurie dažnai buvo
priskiriami kriminalinės literatūros arba įtemptosios dramos žanrui. Jos
debiutinis romanas „Last Night in Montreal“ (liet. „Praėjusi naktis
Monrealyje“) pasirodė 2009 metais. Šis kūrinys, pasakojantis apie dingusias
tapatybes ir praeities šmėklas, iškart atkreipė kritikų dėmesį dėl atmosferiškumo
ir unikalių personažų portretų. Po jo sekė tokie romanai kaip „The Singer's
Gun“ (2010) ir „The Lola Quartet“ (2012), kuriuose Mandel toliau
narpliojo pabėgimo, identiteto, paslapčių ir atsitiktinumo temas. Šie
ankstyvieji darbai buvo vertinami kaip intelektualūs, tačiau vis dar nišiniai
trileriai, kuriuose jau buvo galima justi jai būdingą melancholijos ir egzistencijos
trapumo pojūtį.
Lūžis įvyko 2014 metais, išleidus ketvirtąjį romaną – „Station
Eleven“ (liet. „Vienuolikta stotis“). Šis kūrinys žymi ryškų posūkį
nuo kriminalinio žanro link spekuliatyviosios fantastikos ir postapokaliptinės
dramos. Romano siužetas sukasi apie pasaulį, kurį nuniokoja staigi pandemija,
ir tyrinėja išgyvenusiųjų bendruomenės pastangas atkurti civilizaciją per
kultūrą, meną ir ypač Šekspyro pjeses. Knyga tapo milžinišku tarptautiniu
bestseleriu, buvo nominuota Nacionalinei Knygos premijai (National Book Award)
ir pelnė Arthuro C. Clarke'o premiją.

Su „Vienuoliktos stotimi“ Emily St. John Mandel kūryba
buvo pripažinta. Jos rašymo stilius vertinamas dėl elegancijos, lyriškumo ir
subtilios melancholijos. Kritikai dažnai pabrėžia, kad net ir vaizduodama
siaubingus apokalipsės ar nusikaltimų scenarijus, ji išlaiko gilų žmogiškumą ir
empatiją savo personažams. Pagrindinės jos kūrybos temos apima atsitiktinumą,
sėkmės trapumą, atminties svarbą, kultūros ir meno galią sunkiomis aplinkybėmis
bei žmogaus ryšių reikalingumą. Ji turi unikalų gebėjimą sujungti intymias
asmenines dramas su plačiomis, globaliomis temomis.
Po pasaulinės sėkmės Mandel tęsė kūrybą, plėsdama savo
spekuliatyvinės fikcijos lauką. 2020 metais pasirodė romanas „The Glass
Hotel“ (liet. „Stiklo viešbutis“), kuriame ji grįžo prie
realistiškesnės, bet sudėtingos struktūros. Šiame kūrinyje autorė nagrinėja
Ponzi schemų, finansinio sukčiavimo ir moralės krizės temas, išlaikydama jai
būdingą eleganciją. O 2022 metais išleistas romanas „Sea of Tranquility“
(liet. „Ramybės jūra“) tiesiogiai susiejo anksčiau išleistų kūrinių
personažus ir temas, nagrinėdamas keliones laiku ir pandemijos realijas, dar
kartą pabrėždamas laiko prigimties ir atsitiktinumo vaidmenį žmonių likimuose.
Šis romanas įtvirtino jos, kaip išskirtinio spekuliatyvinės fikcijos balsą,
kuris nebijo klausti esminių klausimų apie tikrovės prigimtį.
Sėkmė leido Emily St. John Mandel pagaliau
atsisveikinti su administraciniu darbu vėžio tyrimų centre ir tapti
profesionalia rašytoja. Šlovė ir finansinė sėkmė leido jai daugiau laiko skirti
šeimai ir kūrybai. Jos asmeninis gyvenimas, palyginti su kūrybine veikla, lieka
gana privatus. Ji yra ištekėjusi už Kevino Mendelio (Kevin Mandel) ir
turi vieną dukrą. Dėl didelio susidomėjimo jos kūryba ir adaptacijomis „Vienuolikta
stotis“ buvo paverstas 10 serijų serialu, kuris buvo nominuotas ir laimėjo
kelis prestižinius apdovanojimus, įskaitant keletą Emmy nominacijų (pvz., už
puikią režisūrą ir scenarijų) ir Peabody apdovanojimą – vieną aukščiausių
televizijos ir radijo apdovanojimų JAV, kuris skiriamas už išskirtinį
pasakojimą ir viešojo intereso pabrėžimą. Pačios rašytojos gyvenimas tapo
mažiau anonimiškas, tačiau ji išlieka dėmesingai sauganti savo šeimos
privatumą, daugiausia bendraudama su skaitytojais per savo kūrinius ir viešus
interviu.
Emily St. John Mandel yra viena ryškiausių
šiuolaikinių rašytojų, gebančių sujungti žanrinę fikciją su aukštąja
literatūra. Jos kūryba ne tik siūlo įtemptus siužetus, bet ir kviečia
skaitytoją apmąstyti esminius klausimus apie žmonijos trapumą, kultūros išlikimą
ir atsitiktinumo vaidmenį. Jos evoliucija nuo nišinio kriminalinių romanų
autorės iki pasaulinės postapokaliptinės literatūros balsės liudija jos
nuolatinį tobulėjimą ir meninį augimą. Šiandien ji gyvena Niujorke, derindama
šeimos gyvenimą su nuolatiniu darbu prie naujų romanų, išlaikydama savo
unikalų, melancholiškai lyrišką toną, kuris rezonuoja su milijonais skaitytojų
visame pasaulyje.
Maištinga Siela